2015 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 1,3 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu augimas II ketvirtį siekė 0,6 proc. 2015-ųjų metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinkoje Lietuvoje prasidėjo itin vangiai, ir nors antrąjį šių metų ketvirtį situacija ėmė gerėti, tačiau tiek pusmečio, tiek antrojo ketvirčio pirkimo-pardavimo sandorių statistika buvo prastesnė nei atitinkamu laikotarpiu 2014 metais. Antrąjį šių metų ketvirtį, NT rinkos likvidumas Lietuvoje įvairiuose segmentuose prilygo 2013 metų atitinkamam laikotarpiui ir gerokai atsiliko nuo 2014 metų pradžios rodiklių. 

Pasak banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojo Tomo Varenbergo, šalies vidaus vartojimas tebėra svarbiausias ūkio augimo veiksnys. Vartojimas didėja, nes, didėjant užimtumui, namų ūkių pajamos palaipsniui auga, o taupymas, namų ūkių lūkesčiams tebesant geriems, nedidėja. Galima prognozuoti, kad privatusis vartojimas ir toliau nuosekliai augs, nes namų ūkių gaunamas pajamas didins kylantis darbo užmokestis ir didesnis užimtumas. Taip pat demografinė aplinka šiuo metu itin palanki vartojimui augti. „Grįžtant į 1986-1992 metus, gimusiųjų kasmet buvo apie 57 tūkstančiai. Didelė dalis dabar jau jaunimo sėkmingai „įėjo“ į darbo rinką. Tikėtina, kad naujieji namų ūkiai daug prisidės prie bendros ekonomikos raidos ne tik per greito vartojimo prekes, bet ir bus aktyvūs, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje“, – teigia T. Varenbergas.

Nepaisant to, kad pirmąjį šių metų pusmetį NT pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje mažėjo visuose segmentuose, NT rinka išliko pakankamai aktyvi ir likvidi, tad NT kainos nemažėjo. Kita vertus, prielaidų didėti NT kainoms taip pat sunku įžvelgti, tad greičiausiai artimiausiu metu išsilaikys stabilių kainų laikotarpis. 

2015 metų pirmąjį pusmetį didžiausią aktyvumą, daug kartų lenkiantį kitų miestų rinkas, toliau demonstravo sostinė

Per minėtą laikotarpį iš viso sudaryta daugiau nei 4.100 butų pirkimo pardavimo sandorių, o tai yra trečdalis visų Lietuvos sandorių. NT vystytojai Vilniuje pardavė apie 1.820 naujos statybos butų – vos 1,5 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, aukštą sandorių skaičių lėmė sumenkusi komunikacija apie Rusijos-Ukrainos konfliktą bei Lietuvos banko planai griežtinti atsakingo skolinimosi taisykles, dėl kurių dalis potencialių pirkėjų nebegalėtų įsigyti pageidaujamo būsto. „Prognozuojame, kad antrąjį šių metų pusmetį naujos statybos butų pardavimai mažės, ypač ekonominės klasės segmente“, – teigia analitikas. Kita vertus, taip pat pastebima, jog gerėja aukštesnės klasės būsto pardavimai, įsigyjami erdvūs, 100-150 kv.m ir didesni butai dažniausiai nuosavomis lėšomis. Neretai NT plėtotojai priversti jungti keletą butų į vieną, kad galėtų pasiūlyti reikiamo ploto būstą. Tai rodo, kad rinka keičiasi, o vystytojai bando prie to prisitaikyti.

Kituose miestuose naujos statybos rinka gerokai nuosaikesnė. Per pirmąjį šių metų pusmetį Kaune parduota apie 150 butų, Klaipėdoje – apie 80 butų, Palangoje – apie 95 butus, o Neringoje – apie 20 butų. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, Kaune naujos statybos butų sandorių mažėjo 26,1 proc., Klaipėdoje – 50 proc., Palangoje – 57,8 proc., Neringoje – 75 proc. 

Komerciniame segmente 2015 metų pirmąjį pusmetį, nepaisant naujai įvestos valiutos, lėtėjančio ekonomikos augimo, „sankcijų karo“, neapibrėžtos geopolitinės situacijos bei Graikijos krizės, tendencijos išliko pozityvios. Vilniuje pastatyti 3 verslo centrai, kurie rinkai pasiūlė apie 16.600 kv.m nuomojamo ploto, Kaune atidaryti 2 verslo centrai (apie 4.500 kv.m nuomojamo ploto). NT vystytojai dar tik įgauna didesnį pagreitį, nes per artimiausius dvejus metus Vilniuje planuojama atidaryti bent 10 naujų verslo centrų, kurie biurų plotą turėtų padidinti apie 142.600 kv.m nuomojamo ploto, o Kaune planuojama statyti 14.000 kv.m verslo centrą. Tokie vystymo tempai buvo stebimi tik praėjusio pakilimo metu, 2008 metais. 

2015 metų pirmąjį pusmetį šalyje nebuvo atidarytas nei vienas naujas prekybos centras. Panevėžyje buvo baigti prekybos centro „Babilonas I“ plėtros darbai. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pastebima, jog vidutinis vakansijų lygis didmiesčių prekybos centrų segmente yra padidėjęs. 

2015 metų pirmąjį pusmetį pramonės pasitikėjimo rodiklis gerėjo ir grįžo į 2013 metų lygį. Taip pat gana pozityvios išliko ir sektoriaus atstovų prognozės dėl eksporto apimčių bei pagamintos produkcijos atsargų lygio. Panašu, kad pramonės ir sandėliavimo sektoriaus atstovai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios verslo aplinkos, tad galima prognozuoti, kad šis segmentas turėtų išlaikyti nuosaikų augimą. 
Anot „Inreal“ analitikų, pastebima tendencija, kad norinčiųjų investuoti į pramonės plėtrą mažėja tiek dėl gana trapaus ekonomikos augimo, tiek ir dėl ne iki galo apibrėžtų geopolitinių rizikų. Kur kas dažniau pramonės ir sandėliavimo segmento atstovai ieško galimybių kaip saugiai „įdarbinti“ uždirbtą pelną. Vienas iš tokių būdų – įsigyti pramonės ir/arba sandėliavimo objektus, kad nereikėtų patirti nuomos kaštų. Tai gana naujas reiškinys Lietuvos pramonės ir sandėliavimo segmente, kadangi bent kelerius metus nuo krizės pradžios dauguma šio segmento atstovų vengė investuoti į NT, nes tai traktavo kaip lėšų, reikalingų verslo plėtrai, įšaldymą, tačiau dabar situacija pasikeitė ir rinkos dalyviai vis dažniau investuoja į NT. 

Skinasi kelią alternatyvos tradiciniam NT verslo finansavimui

Pastaruoju metu bankų ir kitų kredito įstaigų taikomas konservatyvesnis rizikų valdymas, nuosaiki skolinimo politika bei griežtos skolinimosi sąlygos neretai skatina pagalvoti apie alternatyvas tradiciniam NT verslo finansavimui.

Bendrovių leidžiamos obligacijos, „minios“ arba sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), tarpusavio skolinimas – pasaulyje sparčiai populiarėjantys finansiniai instrumentai, kurie užtikrina finansavimo prieinamumą platesniam įmonių ratui, ypač smulkesniam ir vidutiniam verslui. Savo ruožtu, didelėms bendrovėms tai suteikia galimybę diversifikuoti savo verslo finansavimo šaltinius bei lankstumo, valdant su skolinimusi susijusias rizikas. 

Anot advokatų kontoros „Cobalt“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovės Simonos Oliškevičiūtės-Cicėnienės Lietuvoje apie alternatyvius NT verslo finansavimo instrumentus kol kas daugiau tik diskutuojama. Nesutvarkyta teisės aktų bazė taip pat neskatina esminių pokyčių ir proveržio šioje srityje. Tačiau atvirumą finansinėms naujovėms ir nuotaiką finansų rinkose puikiai atspindi išskirtinį augimą demonstruojantis P2P tarpusavio skolinimas („žmogus-žmogui“, angl. peer-to-peer). Tik laiko klausimas, kada sulauksime tarpusavio skolinimo platformų ir verslui, kurios jau veikia kitose šalyse. Verslo poreikį alternatyvioms finansavimo galimybėms mato taip pat ir viešasis sektorius – Lietuvos bankas, Finansų bei Ūkio ministerija jau parengė pasiūlymų paketą, kurį įgyvendinus NT verslui turėtų atsiverti galimybė pasinaudoti „minios“ finansavimu, o taip pat išsiplėstos galimybės bendrovėms leisti ir platinti obligacijas. Reikia tikėtis, kad šios finansavimo alternatyvos taps realybe jau artimiausiu metu. 
 

APIE:
Inreal grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal valdymas“, UAB „Inreal“ ir UAB „Inreal GEO“ teikia bene plačiausią Lietuvoje nekilnojamojo turto paslaugų spektrą. Inreal grupės įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas". Jose šiuo metu dirba apie 90 darbuotojų, tarpininkaujama nuomojant ar parduodant daugiau nei 550 tūkstančių kv.m komercinių patalpų, virš 550 gyvenamojo būsto objektų, per 300 sklypų. Tarpininkaujama 50 gyvenamojo būsto projektų, 24 investiciniuose objektuose ar jų portfeliuose. Per metus parengiama daugiau nei 4900 vertinimo ataskaitų, per 80 konsultacijų (galimybių studijų, investicinių memorandumų, rinkos tyrimų). Įvertinto turto vertė viršija 725 milijonus eurų. Įmonių biurai ar atstovybės veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Alytuje, Plungėje, Utenoje ir Tauragėje ir Druskininkuose. Šiuo metu „Inreal valdymas“ vysto tokius nekilnojamojo turto projektus kaip: gyvenamuosius namus Nidoje „Kopų vėtrungės“ ir apartamentus bei komercines patalpas Klaipėdos senamiestyje „Danės užutėkis“.

Daugiau informacijos:
Rūta Merčaitienė
INREAL GRUPĖS marketingo ir komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 611 29 779
El. paštas: ruta.mercaitiene@inreal.lt